-
Nepavykęs Šilavoto puolimas
Antroje vasario mėnesio pusėje pulko vadas Briedis, pakvietęs kaimyninį Perkūno dalinį, suruošė antrą Šilavoto puolimą, nes ten į išmuštų stribų vietą vėl buvo atsiradę papildomos jėgos iš Marijampolės.
Perkūnas su keturiasdešimt kovotojų, atvykęs nakties metu, apsistojo Pakiauliškyje. Tuo tarpu Briedžio vyrai buvo užėmę Čepeliškes. Abiems daliniams susijungus, Šiaurys, Perkūnas ir Tigras nustatė puolimą planą: sekančią naktį abu daliniai traukia į Klebiškį; Viesulo ir Kareivio skyriai pagal puolimo planą turėjo nepastebėti užimti Šilavoto kapus ir šventorių, esančius prieš bolševikų “bastiliją”. Pačiu paryčiu turėjo pradėti puolimą pagrindines jėgos.
Iš anksto buvo susitarta su milicijos viršininku, kad jis su visais milicijos pareigūnais ir stribais gyvi pasiduos nesipriešindami. Rusų gi buvo vos dvidešimt. Partizanai tuo tarpu turėjo apie aštuoniasdešimt vyrų su septyniolika kulkosvaidžių. Paimtinas objektas buvo Šilavoto buvusi mūrine mokykla, kurioje dabar buvo įsitaisiusios NKGB pajėgos. Šiam mūrui paimti reikėjo stipresnių ginklų negu kulkosvaidis ar automatas. Dešinys antrojo Briedžio dalinio skyriaus skyrininkas buvo pasirūpinęs pora vokiškų panzerfaustų. Namams padegti jie turėjo kelis bakus benzino.
Viesulo ir Kareivio skyriai įsakymą įvykdė sklandžiai — be jokių susidūrimų. Vidurnaktį jau buvo užėmę kapus ir iš pasirinktų pozicijų godžiomis akimis sekė nuo šalčio betrypiančius “tvirtoves” sargybinius. Švintant pradėjo puolimą pagrindines jėgos. Užvirus miestelyje kautynėms, paskirai gyvenę milicininkai, stribai ir enkagiebistai subėgo į mūrinį namą.. Visas miestelis atsidūrė partizanų rankose, išskiriant tik mūrinį pastatą.
Kulkosvaidžių spiaudomos serijos sutrupino stogo čerpes, padegdamos stogo gegnes, grebėstus ir pastogėje esantį laužą. Raudonieji pro langus gynėsi kulkosvaidžiais, automatais ir granatomis. Pastogėje gaisrą jiems pavyko gana greitai likviduoti. Partizanai stipria ugnimi nuvijo bolševikus nuo langų ir priartėjo prie namo sviesti į jį Dešinio parengtus panzerfaustus. Tačiau, bolševikų laimei, nei vienas nesprogo. Bandė arčiau prinešti benzino bakus, bet bolševikai juos peršovė — ir greit jie liko tušti. Abi priemones, kuriomis buvo tikėtasi duoti pagrindiniai smūgiai tvirtovei, nedavė jokių vaisių. Puolančiųjų nuotaika krito, nes kulkosvaidžiai mūro neįkando tik vietomis išgraužė skylių. Bolševikų nuostoliai žmonėmis buvo labai nežymūs. Dėl to nei milicija nei stribai nepasidavė. Po keturių valandų apgulamųjų kautynių partizanams teko pasitraukti, nes nebeliko vilčių bolševikų tvirtovę paimti, o be to, kiekvienu momentu po šitokio triukšmo galėjo atskubėti kaimyninių valsčių NKGB įgulos. Po šių nepavykusių kaut lių abu partizanų daliniai pasitraukė savais keliais.